Tranzitiniams kroviniams – žalia šviesa

Tranzitiniai kroviniai yra reikšmingi Lietuvos transporto sektoriui ir apskritai visam šalies ūkiui. Pvz., šių metų pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste tranzitiniai kroviniai sudarė 46 proc. visų krovinių. Yra logistikos įmonių, kurios specializuojasi dirbti vien tik tranzitinių pervežimų srityje. Tačiau neabejojama, kad tranzito dalis Lietuvoje gali būti dar didesnė. Tam intensyviai ruošiamasi, kuriamas viešųjų logistikos centrų tinklas. Siekiant pritraukti naujų tranzitinių pervežimų, pasitelkiama ekonominė diplomatija.

Kozirį Lietuvai mestelėjo pats likimas. Tai palanki geografinė padėtis, strategiškai svarbių transporto kelių (Rytų–Vakarų, Šiaurės–Pietų kryptimis) mazgas. Tik reikėjo sugebėti tinkamai pasinaudoti situacija, pritraukti potencialius verslo partnerius. Narystė Europos Sąjungoje padėjo įtvirtinti vartų į Vakarų ir Rytų rinkas poziciją. Atrodo, kad Lietuva tinkamai atliko namų darbus. Šiandien verslo partneriams jie siūlo spartesnį ir pigesnį tranzito kelią palyginti su anksčiau naudotais, patrauklią galimybę derinti įvairias transporto rūšis: jūrinį, kelių, geležinkelio transportą. Tolimais atstumais transportuojami kroviniai Lietuvą gali pasiekti per neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą ar geležinkeliu, į paskirties vietą pristatomi kelių transportu.

Iš Vakarų Europos kroviniai tranzitu per Lietuvą transportuojami į Rusiją, Kazachstaną ir dar toliau į Aziją. Didžiausi lūkesčiai siejami su Azijos supervalstybe Kinija, jos kylančia ekonomika, didėjančiu vartojimu.

Pernai lapkritį Lietuvą pasiekė pirmasis konteinerinis traukinys „Saulė“, kuris Vakarų Europą per Kazachstaną, Rusiją bei Baltarusiją susiejo su Kinija. Jis sudaro galimybę krovinį nugabenti tris keturis kartus greičiau palyginti su jūriniu transportu. Dėl šio projekto gimimo buvo tariamasi aukščiausiu valstybiniu lygiu. Po sėkmingo starto kurį laiką projektas buvo prigesintas, tačiau vasarą vėl atgaivintas. Vasarą Lietuvos vyriausybės delegacija buvo susitikusi su Kinijos geležinkelių ministerijos atsakingais pareigūnais, kurie patvirtino, jog didinti prekių pervežimą konteineriniais traukiniais yra strateginis Kinijos tikslas.

Tranzitinių pervežimų galimybė konteineriniu traukiniu į Aziją domina ne tik Vakarų Europą, bet ir JAV. Ji tai vertina kaip vieną iš racionalesnių kelių pasiekti Afganistano, Mongolijos rinkas.

Tranzitiniai kroviniai, kroviniai tranzitu per Lietuvą, tranzitiniai pervežimai

Kelionės leidimų panaudojimas per 2012 metų I pusmetį, palyginti su 2011 m. I pusmečiu, padidėjo 3,3 %. Daugiausia kelionės leidimų panaudota krovinių vežimui į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą ir Kazachstaną. Per 2012 metų I pusmetį, palyginti su 2011 metų I pusmečiu, Baltarusijos leidimų panaudota 0,2 % mažiau, Rusijos – 7,2 % daugiau, Ukrainos – 47 % daugiau, Kazachstano – 16,3 % mažiau, Uzbekistano – 10 kartų daugiau. 2012 m. I pusm. kelių transportu vežta 24,2 mln. t krovinių, tai 7 % daugiau negu 2011 m. I pusm.

Lietuvos oro bendrovių lėktuvais per 2012 m. I pusm. vežta 627 t krovinių ir pašto, tai 58,5 % mažiau nei per 2011 m. I pusm.

Išvados

Per 2012 m. I pusm. krovinių vežimo mastai sumažėjo 2,4 %. Krovinių vežimai geležinkelių transportu per 2012 m. I pusm. sumažėjo 10,3 %, geležinkelių tranzitiniai srautai į (iš) Klaipėdos jūrų uostą (-o) sumažėjo 2,5 %, o per Kaliningrado sritį – 21,3 %.

Per 2012 m. I pusm. kelių transportu vežta 24,2 mln. t krovinių, tai 7 % daugiau negu per 2011 m. I pusm. 2012 m.

Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose per ataskaitinį laikotarpį pakrautų ir iškrautų krovinių ir pašto sumažėjo 5,6% (iki 5,9 tūkst. t).

Krovos mastai Klaipėdos jūrų uoste sumažėjo 8,3 %, konteinerių krova – 13 %, o ro-ro vienetų padidėjo 0,5 %. Tranzitas per Klaipėdos uostą sumažėjo 2,8 %. Klaipėdos uoste kraunamų krovinių kiekio tranzito dalis per 2012 m. I pusm. sudarė 46,2 % (2011 m. I pusm. – 43,6 %).

Transporto paslaugų eksportas per 2012 m. I ketv. siekė 2,1 mlrd. Lt, importas – 161 mlrd. Lt. Lietuva uždirbo 0,5 mlrd. Lt (teigiamas saldo).

Panašūs straipsniai

Autorius: BukMatomas

 

Tags: ,